Joninių šventė

Svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė yra Joninės (Rasos šventė, Kupolės). Šiemet nusprendėme ne vien paminėti šią šventę, bet organizuoti renginį vaikams bei įstaigos bendruomenei. Sprendimą įtakojo Joninių šventės tradicijų turtingumas bei spalvingi papročiai. Be to Joninės yra labai džiugi šventė, atnešanti gražiausią vasaros laiką: trumpas, nesutemstančias naktis, ilgas ir šviesias dienas, suteikiančias žmonėms džiaugsmą, teigiamai veikiančias kiekvieną mūsų, didinančias norą gyventi.

Joninių  šventė Vaduvos darželyje vyko birželio 20 d. Šventės išvakarėse ugdytinių tėveliai ėjo į pievas kupoliauti žolynų ir pynė vaikams vainikus. Todėl į šventę visi atėjo pasipuošę ir gerai nusiteikę. Vėjuotas oras bei nelabai "draugiškas" dangus, deja, nesuteikė galimybės švęsti lauke, tad mus priėmė mūsų jauki salė, papuošta paparčių, ąžuolo šakomis, gėlėmis bei kitais augalais. Salės vidury buvo paruošta "laužavietė": iš spalvotų skarų bei muzikinių ritmavimo pagalių sukonstruotas "laužas". Įstaigos koridoriuje įsitaisė vazoninis papartis, kuriame pasislėpė "stebuklingi žiedai".

Šventė atidarė iškilminga Saulės garbinimo eisena. Padėkodami saulutei už šilumą, šviesą bei pagalbą auginant augalus bei derlių, prašėme jos patekėti piemenų maldele "Saulele motule, užtekėk, užtekėk". Eisenos dalyviai žygiavo rateliu, skambant dainos įrašui "Eina saulelė aplinkui dangų". Po eisenos tapome tikrais šventės dalyviais ir ratu sustoję aplinkui "laužą", pasisveikinome užtraukę "Graži mūsų šeimynėlė". Toliau kalbėjomės apie trumpiausios metų nakties ir ilgiausios dienos laiką, kartojome saulės užkalbėjimą nuo ligų ("Ankstų rytą keliuos, saulę kalbinu, ligos pro šalį, pro šalį") bei mokėmės auginti ir rinkti derlių, žaisdami žaidimą "Klausė žvirblis čiulbuonėlis".

Aiškinomės, kodėl Joninių šventę vadiname dar Rasos švente bei sveikinome mūsų įstaigos mokytoją Rasą bei darželio auklėtinį Matą Joną  su vardadieniais. Vainikavę vardadieninkus, rinkome "rasą" (mėlynos spalvos kamuoliukus) nuo žolės bei kalbėjomės apie rasos pagalbą, pjaunant žolę ir apie Šienapjūtės pradžią, pasibaigus Joninėms.

Atėjo metas stebuklams bei šėlionėms. Šventėje apsilankė dvi Šatrijos kalno raganos. Jos šoko aplink laužą bei plevesavo "liepsnomis" (spalvotomis skarelėmis). Raganišką nuotaiką sukurti padėjo charakteringa muzika - latvių liaudies dainos "Raganu nakts" įrašas (vokalinis ansamblis "Tautumeitas"). Raganos šoko, būrė ir kvietė vaikus ieškoti žydinčio paparčio. Į Stebuklingo paparčio žiedo paieškų žygį buvo pakviesti "narsūs vyrai" - visų grupių berniukai. Nors viena laumė visaip juos gąsdino ir užstojo kelią, berniukams narsuoliams galų gale pavyko rasti koridoriuje paparčio augalą, o jame - pasislėpusius "žiedus", kuriuos berniukai padovanojo visoms darželio mergaitėms.

Renginį užbaigė bendras ratelis, skambant grupės "Romantikai" dainai "Joninių naktis". Bei nuotaikinga fotosesija su raganos žaliuoju peruku.

Smagu yra prisiminti tradicijas, kiek paliesti praeitį, pasinerti į svaiginančią Joninių aplinką, pabūti gamtoje, pasidžiaugti vasaros saulėgrįža, pasipuošti augalų vainikais, pasikrauti gerąja energija bei puikia nuotaika. Dainavome, šokome, žaidėme ir linksminomės. Renginys paliko visiems neišdildomų įspūdžių.

Renginio organizatoriai: meninio ugdymo mokytoja Viktorija Aviženis, vyr. mokytoja Lineta Kamašina.